2016-10-16

Bendrabutis – TOP 5 istorijos

BENDRABUČIO GYVENIMO YPATUMAI. NEIŠGALVOTŲ ISTORIJŲ TOP 5

            Keptos bulvės (iš vaizdo galima suprasti – lėkštėje tūnojo mažiausiai savaitę), šaldytos picos dėžė, nebetelpanti į šiukšliadėžę, liudija – mamos kotletų jau nebėra… Ausyse vis dar skamba vakarykštis “budelkos” riksmas. Atsibudęs nesupranti, esi savo kambary ar Jono. Nesvarbu, juk visi “barako” kambariai vienodi… Tik istorijos kiekviename skirtingos. O ką apie legendomis apipintus bendrabučius ir studentišką gyvenimą juose gali papasakoti mūsų draugai, pažįstami ar “griupiokai”? Įdomios istorijos iš pirmų lūpų!

Ryto siurprizas…

Buvo eilinis rytas – pakilau iš lovos ir skubėjau į dušą. Tačiau kažkas buvo ne taip. Timenesio-atradimas-ryto-siurprizask išėjusi į koridorių susidūriau su vaikinais iš gretimo kambario. Jie į mane smalsiai žiūrėjo ir įtartinai šypsojosi, nesupratau, kas negerai. Mąsčiau, gal atrodau nekaip? Rytas, aš nepasidažiusi, apsnūdusi… Grįždama atgal, sutikau dar vieną kaimyną, kuris taip pat įkyriai spoksojo tai į mane, tai į duris. Galiausiai, aš pastebėjau, kas buvo negerai… Ant mano kambario durų kabojo prezervatyvas, pripildytas neaiškios kilmės skysčio. Aišku, buvo ir šį siurprizą vainikuojantis užrašas: “Rugile, gal pametei?”

Rugilė, I kursas, Kauno kolegijos bendrabutis

Naktipiečiai…

menesio-atradimas-naktipieciai2“Barakas” turi savo privalumą – jame nėra menesio-atradimas-naktipieciairežimo, kada valgyti, kada eiti miegoti ir t.t. Pavyzdžiui, niekas nesutrukdys gurgiantį pilvą nuraminti vidurnaktį. Man su kambario draugėmis taip pat atrodė, kad tai puikus paros metas išbandyti savo kulinarinius sugebėjimus. Kepėm žuvies pirštelius. Tąnakt paaiškėjo, kad mes ne kokios virtuvės meistrės – piršteliai pradėjo svilti akyse, todėl griebėm keptuvę ir pakišom po šaltu vandeniu… Visa virtuvė paskendo dūmuose. Labai išsigandom, kad neateitų budėtoja, negana to, įsijungė dūmų detektorius. Pradėjom bėgti link kambario, bet, mūsų nelaimei, pakeliui mus užtiko budėtoja… Pokalbis nebuvo vienas maloniausių, o noras gaminti dingo ilgam.

Miglė, II kursas, ASU bendrabutis

Draugo belaukiant…menesio-atradimas-draugo-belaukiant-2

menesio-atradimas-draugo-belaukiantGaliu drąsiai sakyti, kad, gyvendamas bendrabutyje, praplėčiau draugų bei pažįstamų ratą, tačiau draugiškumas tarp vaikinų “barake” parodomas šiek tiek neįprastai. Vienas mano kurso draugų, gyvenančių bendrabutyje, išvyko studijuoti į užsienį pagal mainų programą. Nepasakyčiau, kad labai stipriai vaikino pasigedau, tačiau kiti draugai jo ilgėjosi labiau ir nusprendė tai parodyti savaip. Kol jis buvo išvykęs (vieną semestrą), draugai nesnaudė, jie beveik kasdien užsukdavo į jo vienvietį kambarį (tiksliai nė nežinau, kokiu būdu jie gavo kambario raktą) jį papildyti… įvairiausiomis skrajutėmis. Ir taip kasdien – vis mesdavo ir mesdavo įvairiausias reklamas, lankstinukus. Patalpa buvo tarsi didžiulis konteineris, nebuvo įmanoma matyti daiktų, baldų, esančių jame, o ir keliauninkas liko ne taip jau maloniai nustebintas draugų pokšto. Kambarį tvarkė beveik porą dienų.

Laurynas, II kursas, Kauno kolegijos bendrabutis

Mano baisiausias košmaras…

menesio-atradimas-kosmaras2Vieną ryta, tik pabudusi, susiruošiau į virtuvę. Nelemtas gripo virusas buvo pagavęs ir mane, tad troškau kuo skubiaumenesio-atradimas-kosmaras užsikaisti karštos mėtų arbatos ir, apsikamšiusi pūkiniu pledu, gardžiai gurkšnoti ją su medumi ir citrina. Tačiau nepaminėjau svarbiausio – neužsidėjau akinių… O mano regėjimas be jų toks, tartum stebėtum pasaulį būdamas po vandeniu. Staiga virtuvėje nuaidėjo mano riksmas. Milžiniški tarakonai užvertę kojeles vartaliojosi ant palangės. Jų buvo gal dešimt. Dešimt nykščio didumo vabalų virtuvėje! Tikras košmaras. Nieko nelaukusi nulėkiau į kambarį. Prikėliau kambario draugę. Neaiškiai, su išgąsčiu veide papasakojau jai, kas nutiko. Pamačiusi “tarakonus” mano draugė prapliupo juoktis: “Kokie tarakonai, čia tik karkvabaliai, kitą dieną užsidėk akinius, bailiuke”. Nuo to laiko, kiekvieną kartą pamačiusi skraidantį ar šiaip kur nors tupinėjntį šį žavų vabzdį draugė juokais prikaišioja – žiūrėk, tarakonas skrenda.

Monika, I kursas, ASU bendrabutis

Vagystė…

menesio-atradimas-vagysteGrįžusi po paskaitų buvau labai išalkusi, tad pakeliui į “baraką” menesio-atradimas-vagyste-2nusipirkau su šaldytus cepelinus. “Ot, kaip bus skanu”, – pagalvojau. Nieko nelaukdama nudūmiau į virtuvę. Laiminga į keptuvę įsidėjau savo gražuolius didžkukulius, tačiau staiga suvokiau, jog iš tos laimės ir didžiausios savo ydos – išsiblaškymo – palikau kambaryje žiebtuvėlį. Na, bet nieko tokio, tekina nubėgau į kambarį. Rodos, užtrukau minutę, o gal dar trumpiau, tačiau, kai grįžau, manęs laukė nemaloni staigmena – keptuvėje tebuvo likęs  vienas cepelinas. Nuliūdau. Visgi cepelino vagis pasigailėjo manęs ir nepaliko visai be nieko. Juk vienas tebebuvo vietoje.

Aistė, II kursas, ASU bendrabutis

Parengė: Ieva Bosaitė, Monika Poškutė