2015-06-25

Studijų pakopos ir formų tipai

Universitete vykdomos trijų pakopų laipsnį suteikiančios studijos: pirmosios pakopos (bakalauro), antrosios pakopos (magistrantūros) ir trečiosios pakopos (doktorantūros) studijos. Taip pat vykdomos laipsnį suteikiančios vientisosios (pirmosios ir antrosios pakopų) studijos.

Pirmosios pakopos studijos
Bakalauras – tai pirmasis kvalifikacinis laipsnis, pažymintis įgytą universitetinį aukštąjį išsilavinimą ir suformuotus pasirinktos studijų krypties žinių pagrindus. Bakalauro studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Nuolatinės formos studijos dažniausiai trunka 4 metus. Studijos baigiamos kvalifikaciniais egzaminais arba bakalauro baigiamuoju darbu. Baigus studijas, suteikiamas atitinkamos krypties (šakos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Toliau studijas galima tęsti magistrantūroje.

Antrosios pakopos studijos
Magistrantūra – antrasis kvalifikacinis laipsnis, žymintis aukštąjį tam tikros mokslo krypties išsilavinimą ir pasirengimą studijuoti doktorantūroje arba užsiimti praktine veikla. Magistrantūros studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Beveik pusė programos studijų apimties skiriama moksliniams tyrimams ir mokslinio tiriamojo pobūdžio baigiamajam magistro darbui. Nuolatinės formos studijos dažniausiai trunka 2 metus. Studijos baigiamos magistro baigiamuoju darbu. Baigus studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Studijos gali būti tęsiamos doktorantūroje.

Trečiosios pakopos studijos
Doktorantūra apima studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Doktorantūros studijų pradžioje doktorantas kartu su vadovu parengia individualią doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programą, kurioje nurodomi visų užduočių atlikimo terminai. Doktorantūros studijas sudaro dalykai, kurių bendra studijų apimtis yra ne mažesnė nei 30 kreditų. Studijuojančiam doktorantūroje išugdomi gebėjimai vykdyti mokslinius tyrimus, savarankiškai dirbti mokslinį ir kūrybinį darbą. Nuolatinės studijų formos doktorantūros trukmė yra 4 metai. Universitete doktorantūrą studijuoti galima ir ištęstine forma. Apgynusiems daktaro disertaciją suteikiamas daktaro kvalifikacinis laipsnis. Vientisosios studijos Vientisosios studijos apima dvi pirmąsias (pirmąją ir antrąją) studijų pakopas. Vientisųjų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 300 kreditų ir ne didesnė kaip 360 kreditų. Nuolatinės formos studijų trukmė siekia 5–6 metus. Baigus studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Studijos gali būti tęsiamos doktorantūroje. Universitete vykdomos vientisosios teisės, medicinos ir odontologijos studijos. Baigusieji medicinos ir odontologijos vientisąsias studijas jas gali tęsti rezidentūroje (norintys dirbti gydytojais privalo baigti šias studijas).

Studijų forma, apimtis ir trukmė
Studijos Universitete vyksta pagal nuolatinę ir ištęstinę studijų formą. Studijos vykdomos pagal dieninį, vakarinį ir sesijinį tvarkaraštį.

Studijų apimtis skaičiuojama kreditais, kuriais matuojami studijų rezultatai ir studento darbo krūvis. Vilniaus universitete studijų kreditas formuojamas ECTS pagrindu. Vienų studijų metų 1600 valandų atitinka 60 kreditų. Vienas kreditas yra lygus 25-30 studento ar klausytojo darbo valandų.

Nuolatinių studijų įprastinė apimtis yra 60 kreditų (1600 valandų) per mokslo metus. Ištęstinių studijų vienų metų apimtis įprastai yra ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė nėra daugiau kaip pusantro karto ilgesnė už studijų pagal atitinkamą nuolatinės formos programą trukmę. Gali būti nustatyta ir kita studijų apimtis bei trukmė.