2016-12-26

Viskas apie Kalėdas

0bf9c08e586e16131825db676c8652e3Viskas apie Kalėdas

Kalėdos – tai laikas, kai norisi atitrūkti nuo kasdieninės skubos, pasinerti į kalėdinių dainų, lempučių ir dovanų siautulį. Taip pat įlįsti į savo dailųjį megztinį su briedžiukais, pasidaryti kakavos ir įsijungti visiems gerai žinomą filmą „Vienas namuose“. Tačiau yra kai kas, ko mes nežinome apie Kalėdas. Dažniausiai prieš kalėdinį laikotarpį mums kyla daugybė klausimų, į kuriuos ne visi sugebėtume atsakyti. Pavyzdžiui, kaip pasaulyje atsirado kalėdinės tradicijos? Kas buvo pirmasis Kalėdų senelis? Ar jis tikrai gyvena Laplandijoje? Kas sugalvojo tokią gražią idėją puošti būtent Kalėdų eglutę? Kokie yra lietuviški Kalėdų papročiai? Atsakymai į šiuos klausimus gali maloniaai nustebinti…

Kalėdos – krikščioniška šventė
Nors ne visi sutiktų, bet Kalėdos nėra tik blizgučiai, dainelės ir dovanos. Tai yra kai kas daugiau. Kalėdos – dvasinis gyvenimas, tikėjimas, kad gruodžio 24-osios dienos naktį gimė kūdikėlis Jėzus Kristus. Būtent dėl jo gimimo visas krikščioniškasis pasaulis švenčia Kalėdas, o bažnyčiose be paliovos skamba Kalėdinės giesmės, pranšančios, kad „gimė atpirkėjas žmonijos“. Bažnyčia švenčia adventą, keturių savaičių laikotarpį, ragindama visus susikaupti, penktadieniais susilaikyti nuo mėsos patiekalų, atverti širdį gėriui, stengtis daryti gerus darbus ir džiuginti tuos, kuriuos myli bei likimo nuskriaustuosius. Nesunku pastebėti, kad net ir pikčiausi žmonės šiuo laikotarpiu sušvelnėja, o netikintys apsilanko Šv. Mišiose tą vienintelį kartą metuose…

Kodėl būtent gruodžio 25-oji?

Yra pateikiama daug įvairių interpretacijų, kodėl Šv. Kalėdos yra švenčiamos būtent gruodžio 25-26 dienomis. Vieni šaltiniai teigia, kad vyskupas Šv. Teofilis pirmasis paskelbė gruodžio 25-ąją kaip Kristaus gimimo dieną. Kiti sako, kad tai padarė kunigas Ipolitas. Galiausiai, buvo manoma, kad ši data buvo paskelbta Romos bažnyčios, nes gruodžio viduryje visuomet būdavo švenčiamas viduržiemis – pagoniška šventė. Bažnyčia norėjo, kad viduržiemio šventės dieną būtų minima nauja krikščioniškoji šventė, kuri simbolizuotų pagonybės žlugimo pradžią. Taigi 375-ųjų metų gruodžio 25 diena oficialiai buvo paskelbta Jėzaus Kristaus gimtadieniu. Tiesa, ne visur, nes, kai krikščionybė skilo į Rytų ir Vakarų. Vakarų Romos bažnyčia paliko šią datą, o Rytų pakeitė – stačiatikiai Kalėdas švenčia sausio 6-ąją dieną.

cf2956f542d42cf24218c60741591541-1Visa tiesa apie Kalėdų senelį

Šiuolaikinio Kalėdų senelio prototipas buvo IV a. gyvenęs Miros vyskupas Šv. Mikalojus. Jis pasižymėjo itin dideliu dosnumu vaikams, nes nuolatos jiems dalindavo dovanas. Šis seneliukas mirė gruodžio 6-tą dieną, kuri po jo mirties buvo paskelbta krikščioniška švente. Tiesa, tik Olandijoje išliko tradicija švęsti Šv. Mikalojaus dieną, nes šioje šalyje jis buvo paskelbtas jūreivių globėju dėl itin reikšmingo, istoriškai svarbaus Amsterdamo uosto. Čia ir atsirado skiriamieji Kalėdų senelio arba, kaip sako olandai, Sinterklaaso bruožai – raudonas kostiumas bei ilga balta barzda. Na, o mums gerai žinomo Santa Klauso gimtinė yra Niujorkas. Tokį pavadinimą jam davė amerikiečių rašytojas ir istorikas Washington‘as Irwing‘as, XIX a. pr. parašęs pasaką apie apkūnų elfą su pypkute burnoje, kuris landžiojo į kaminus. Tačiau šis senelis ne tik dovanodavo dovanas geriems vaikams, jis netgi mušdavo rykštėmis neklaužadas. Vėliau amerikiečių rašytojas Clement‘as Moore‘as pridėjo dar kelias svarbias detales Kalėdų senelio paveikslui. Jo Santa Klausas turėjo roges, kurias tempdavo aštuoni skraidantys elniai. Dar vėliau amerikiečių karikatūristas Thomas Nast‘as pavaizdavo senelį kaip niekados nesenstantį ir nuolatos besišypsantį vyruką, kuris turėjo padėjėjų elfų ir, nors buvo labai storas, niekados neužstrigdavo kamine. Galiausiai, Kalėdų senio portretą užbaigė Coca-Cola iliustratorius Haddonas Sundblomas. Jo patobulintas senelis jau nebuvo panašus į elfą, o pypkutę pakeitė Coca-Cola butelis. Tadaaam! Štai ir mūsų Kalėdų senelis! Dabar jis turi savo dirbtuves Laplandijoje, ties Šiaurės poliariniu ratu, kurį kirtę žmonės nesensta, tai – Kalėdų senelio ilgaamžiškumo paslaptis.

Eglutė skarota, eglutė žalia…

Nors dabartinį Kalėdų senelio paveikslą sukūrė JAV menininkai, kalėdinės eglutės – tai germanų tautų išradimas. Manoma, kad jau 700 m. pr. Kr. germanai puošė šventines egles savo namuose, o mums visiems gerai žinomas reformacijos pradininkas Martynas Liuteris sumanė kalėdinę eglę puošti žvakėmis. Blizgučiais dabinti eglutę pradėjo vokiečiai. Anot legendos, mažąjį Jėzų Kristų kartą taip nuliūdino varginguose namuose ant šventinio medžio kaboję voratinkliai, kad jis šiuos voratinklius pavertė sidabriniais. Dėl to vokiečiai savo eglutes puošdavo sidabriniais blizgučiais, taip pat ant jos pakabindavo vaisių, rožių ar saldainių. Na, o už šviečiančias girliandas turėtume būti dėkingi mokslininko Tomo Edisono kolegai Edwardui Johnsonui, kuris, neatsilikdamas nuo garsiojo išradėjo, sumanė papuošti eglutę 80-ies lempučių girlianda. Tiesa, tuo metu tai buvo labai pavojinga, nes lemputės galėdavo sukelti gaisrą.3ba2aa770775ee4fe0eb20884011f310

Kalėdos Lietuvoje

Pasaulietiškos Kalėdų tradicijos Lietuvą pasiekė kiek vėliau nei kitas Europos šalis, nes išdidūs lietuviai, vengė vaikytis germaniškų, prancūziškų ar kitokių madų, buvo ištikimi pagoniškiems ritualams ir šventai jais tikėdavo. Pirmos Kalėdų dienos rytą buvo keliamasi anksti tvarkyti vakarykščio Kūčių stalo, nurinkti indus bei maisto likučius. Lietuviai palikdavo papildomų lėkščių savo mirusiųjų artimųjų vėlėms, nes tikėdavo, kad naktį jos grįžta į savo paliktus namus pasisotinti, o vėliau vėl iškeliauja į Dausas. Taip pat pirmąją Kalėdų dieną žmonės užsiimdavo magija, įvairiais būrimais, kurių metu galėdavo sužinoti, kas jų laukia ateinančiais metais. Tradicinis Šv. Kalėdų patiekalas – prieš šventes paskerstos kiaulės galva, kuri būdavo puošiama žalumynais. Kiaulės valgydamas buvo svarbus paprotys, nes žmonės tikėjo, kad tokiu būdu kitais metais jie sulauks didesnio derliaus. Svarbūs buvo ir kalėdiniai sveikinimai, kuriuos po kaimus nešiodavo persirengėliai ir ponas Kalėda. Buvo manoma, kad jis namams atnešdavo džiaugsmą ir tikėjimą, kad atėjo gražiausias metų laikas.

Taigi kokios spalvingos, įdomios… ir paslaptingos tos mūsų išsvajotos Šv. Kalėdos! Linkiu per šias šventes ne tik mėgautis namų šiluma ir šviesa, bet dalintis ja ir su kitais. Taip pat sulaukti dosnaus Kalėdų senelio bei neleisti vorams puošti eglutės sidabro gijomis. Tegu šios šventės būna geriausias ir brangiausias prabėgusių 2016-ųjų metų stebuklas. Su artėjančiom Šv. Kalėdom!

 

Gabija Kvieskaitė