2016-10-16

Laiškas gyvūnėlių mylėtojams

Mieli gyvūnėlių mylėtojai,gyvuneliu-myletojams

tikriausiai kiekvienas sutiktumėte, jog nėra nieko geriau už augintinius. Kačiukas, triušiukas ar žiurkėnas – visai nesvarbu. Augintinis nėra tik paprastas gyvūnas. Jis – šeimos narys. Kartais augintinis primena vaiką, nes privaloma jį prižiūrėti. Kol jaunas – su džiaugsmu vaikščiojate jam iš paskos, vedatės visur kartu, o vėliau, kai paauga  ir kažką prisidirba, pykstate. Tačiau, jei kas nors kitas sukritikuos Jūsų mažąjį, tas žmogus iškart užsitarnaus antipatiją. Juk kiekvienam tėvui savas vaikas pats geriausias. Net kai augintinis „pridarė“ į lovą, žinote, kad reikia nubausti, bet negalite, nes jis juk tooooks mielas. Taip pat gyvūnėlis Jums visada atrodys mažas, nors veterinaras tvirtins, kad jo svoris viršija visas normas, o ir Jums patiems rankas paskausta padarėlį belaikant. Tačiau jis taip pat primena ir tėvus, nes kas gi geriau išmokys daiktus pasidėti į vietas, jei norite, kad jie nebūtų sugraužti, apseilėti arba plaukuoti? Be to, augintiniai išmoko atsakingumo. Klausiate kaip? Na, po apdergtų rūbų krūvos, tikriausiai prisiminsite, kad šunį reikia vesti į lauką, o po trečio žiurkėno lavono – kad jį reikia pašerti. Tačiau dažniausiai augintinis atstoja antrą pusę, tik daug geriau: dėmesio reikalauja tiek pat, o gal net mažiau. Visada džiaugiasi Jus pamatęs, nepyksta, nepalieka, yra ištikimas, kol niekas neatneša valgyti, ir myli Jus labiau už save. Kur gi dar rasite tokį atsidvimą? Nebent jūsų augintinis paukštis arba žuvelė – tada apgailestaujame. 

Aistė